Laimingi.lt

Turi problemų? Kartok! I

Apie straipsnį. Jus pasitinka trijų dalių rašinys. Specialiai daug dėmesio skyriau negatyvų bruožų parodymui – kad pamatytumėme savyje tokį elgesį ir galėtumėme tvarkytis. Tolimesni straipsniai bus daugiau apie sprendimus. Gero skaitymo.
Asmeninės laisvės kursai. 04.28 prasideda asmeninės laisvės kursai Vilniuje. Užsukite!
Meditacijų sodyba „Priėmimas, Susitaikymas, Palaima!“. Su nauju aprašymu ir naujais audio atsiliepimais iš sodybos. Pasidomėkite, gal tai Jums?

Turi problemų? Kartok! I

„Kodėl man? Kiek galima!..” – šauki sau tyliai ir beviltiškai, kartodamas situaciją dešimt tūkstantąjį kartą. Susiduri su vienu ir tuo pačiu kūno skausmu, problema gyvenime, situacija darbe, žmogumi namuose, posakiu iš televizijos ir t.t. „Kaip jie to nesupranta, gal jie kvaili?!“ – ištari sau kai pabosta vaidinti „gerietį (-ę)“, „nedvasiškais“ (juokiuosi) buities momentais.

Ir išties, kodėl? Kodėl mums reikia kartoti tą pačią sceną šimtą kartų? Kas galėtų mums ją išspręsti visam laikui? Pasaulis, kuris pilnas susiskaldymų, pasidalinimų, atsiskyrimų... Pasaulis, kuriame yra dvasinis ir materialistinis, politinis, verslo, šeimos, moters, vyro ir kiti „pasauliai“ tikriausiai norėtų sužinoti, kokiu būdu būtų galima nutraukti visą tą nenumaldomą kentėjimą. Kentėjimą su keliais malonumo blyksniais, kurie neatperka patiriamo skausmo, kai tie pasauliai, pilni ambicijų ir pasidalinimų, kariauja.

Nereikia dairytis net pasaulių išorėje, mes pilni konfliktų viduje. Seni norai priešinasi naujiems. Negalim apsispręst, nemokam, galvojam blogas mintis apie save! Jaučiam sunkius jausmus sau. Pasidalinimas viduje. Norai, kurie plėšo tai į kairę, tai į dešinę, tai į skausmą. Pvz. aprūpintas vaikas turi viską, bet verkia, kai jo noras nepildomas. Gatvės pilnos sveikų, bet nelaimingų, o ligotieji mano, jog laimė yra būt sveikam. Kaip kvaila!

Tad kokio veiksmo mums reikia imtis, kad visame šiame susiskaldyme ir pasidalinime, pilname konflikto ir nesupratimo, rastųsi laimė? Ką mes galime padaryti, kad atsirastų ramybė, sutarimas, susivienijimas, draugystė, džiaugsmas, bendrumas?

Mes galvojame, kad esame individai, bet mes nesam. Pats žodis „individas“ tai parodo (žodžio tiesioginė reikšmė yra „nesusiskaldęs, nedalijamas“), o mes esam viduje susiskaldę. Rašau apie neigiamąją pusę tiek daug, kad pažvelgtumėme, jog tai turim, nes dauguma mūsų nemato arba nepripažįsta, jog tai yra mūsų gyvenimuose.

Tad pradėkime atgaline tvarka. Individas. Mums reikia tapti individu – žmogumi, kuris viduje neturi priešpriešų, kuriam nereikia derėtis su savimi, priešintis sau ar savo jausmams, mintims; kuris žino kaip elgtis, nes taip elgdamasis pasieks visada gero rezultato sau ir kitiems – be abejonės. O jei būtumėt žmogus, kuris nedangsto savo jausmų, nes su savimi nenešioja tik gera ir netgi taip nemano? Žmogus, kuris yra nuoširdus.

Sakydamas „nuoširdumas“, turiu omenyje nuoseklumą nuo vidaus gelmių iki mažiausio veiksmo su savimi ar aplinka. Nuoširdus yra tik tas, kuris gali elgtis lygiai taip, kaip galvoja; kuris gali kalbėti ir linkėti lygiai taip, kaip jaučiasi. Tai gali padaryti tik tas, kuris neturi rakšties. Rakšties sąžinėje, geluonies kėsluose. Nuoširdžius žmones mes dažnai matome, deja, per laidotuves. Geras jis ar blogas yra gyvenime, artimojo netektis žmogų atveria nuoširdumui – jis susisiekia su giliausiu savo šauksmu – gerumu ir ramybe, meile artimajam. Materializmas pasitraukia į šalį, ir žmogus yra tarytum atrištas, o tai jį daro išmintingesniu. Nuoširdus yra tik individas.

Liudas Vasiliauskas
www.laimingi.lt – Paieškų pabaiga