Laimingi.lt

Standartai

Liko dvi šiltos vietelės į meditacijų seminarą šiam savaitgaliui. Registracija ir informacija čia.

Standartai

Šį kartą papasakosiu apie tai, ką tikriausiai kiekvienas iš Jūsų sutinka gyvenime ir kiek skirtingai tai supranta.

Pirma įdomi situacija: man pažįstamas pasakojo apie savo draugų porelę, kurie kartais riejasi ir vienas kitą žemina. Antroji situacija nutiko vienoje Vilniaus kavinių, kur padavėjos skundėsi, kad joms tenka dirbti net ir per šventes. Anoks čia įdomumas! Žiūrėkime toliau.

Mes kiekvienas savo galvoje turime standartus: kokį elgesį mes priimame ar nepriimame, kaip mums priimtina gyventi ar ne ir pan. Tie standartai yra nepriklausomai nuo to, ar pastebim mes juos, ar ne. Jeigu kas nors pasiūlytų mums vogti ir mums tai būtų ne standartas - mes tiesiog to nedarytumėme. Taigi, prie ko aš čia vedu?

Mano pažįstamo draugų pora. Kaip manote, ar nebuvo taip, kad kai pirmą kartą kažkuris kažkurį pažemino antrasis nutylėjo ir tiesiog LEIDO jį pažeminti? Vėliau buvo antrasis, trečiasis, ketvirtasis kartas. Tai yra jo ar jos standartai. Jiems yra normalu vienas kitą žeminti. Jų santykių sąvokoje, pasąmonės lygmenyje, yra viskas tvarkoje – pažeminimas yra norma. Jie gyvena pagal savo standartus. Tai nėra blogi santykiai pagal juos - tai tik jų standartai.

Besiskundžiančios padavėjos. Negi jos guli ant žemės surištos ir nieko negali padaryti? Ar jas privertė eiti į tą darbą, lyg pasodintų į kalėjimą? Ne. Tai jų standartai, jos su tuo sutiko. Jos net pasirašė darbo sutartį. Kažkada gyvenime jos prisiėmė sau standartą, kad dirbti šį darbą joms priimtina ir tame tikrai nėra nieko baisaus. Tai tik jų standartas.

Daugelis žmonių turi standartą dirbti nuo 07-19 val. nemėgstamą darbą 45 gyvenimo metus!!!!!!! Ir už ką? Dažnai už prastus pinigus, su didžiuliu laisvės suvaržymu. Vietoje to, kad VIENĄ KARTĄ atliktų keletą ryžtingų sprendimų ir gautų didžiulę laisvę, užsiimtų mylima veikla ir gyventų laisvą gyvenimą.

Žmonių gyvenime būna momentas, kai jie priima standartus. Vieni juos priima svajodami, o kiti - rašydami ant popieriaus. Spėkite, kuris būdas geresnis? Galvodami apie kūną, kai kurie sau pasako: „ai tiek to, būsiu šiek tiek storas/plonas/pilnas“, tada su tuo susitaiko, perka didesnius ar mažesnius rūbus ir turi ką turi. Taip įvyksta su visom gyvenimo sritim.

Kokie standartai Jūsų kūnui? Kokie standartai Jūsų santykiams? Kokie standartai Jūsų darbui?

Rašykite ir niekada „nepasirašykite ant mizerio“!

Daugelis žmonių savo standartus laiko labai žemai ir man apie tai nėra malonu kalbėti. Negi sunku savo gyvenime pasakyti: „Viskas! Gana! Nuo šiol viskas bus kitaip!“? Tik tiek ir tereikia, bet tokį veiksmą atlieka tiek mažai žmonių... Netgi ir dabar kai kurie iš Jūsų apleisite šią temą, nieko nepadarę. Nieko tokio... Tokie standartai.