Sąžinė ir idealai

Atsargiai! Šis straipsnis gali šiek tiek pakeisti pasaulėžiūrą.

Mielieji, po kiekvieno straipsnio gaunu daug padėkų, aš jas visas perskaitau ir esu už jas dėkingas, dažnai į jas neatsakau, todėl dabar sakau AČIŪ. (Kurį laiką prisėdęs neišstengdavau nieko parašyti, kas patiktų man pačiam, bet šį kartą tiesiog nesusivaldžiau ir sprogau.)

Sąžinė ir idealai

Prisižadame sau atlikti darbus, ir, atėjus metui, mus paperka koks nors filmas, baliukas, juslinis malonumas. Tada net nesusimąstydami sau pasakome: „tikriausiai neturiu valios“, „man tiesiog neduoda“, „kažkodėl neišeina“... ir toliau vaidiname auką, nesiaiškindami, kodėl tas tinginys užaugęs. O kodėl?

Matot, visi „filmai, baliukai, noriu pavalgyt ir pabendraut su draugais“ yra grynas bėgimas paskui įspūdžius – emocijas, kurie atsirado kažkada praeityje ir dabar mus kontroliuoja! Ne mes juos, bet jie mus. Galų gale „profai“ pasako, kad tai instinktai ir kad mes nieko negalim padaryt. "Esu aš ir yra nepakeičiami instinktai", jaučiat kaip pereinam į aukos rėžimą? Būtent dėl šios kraupios klaidos ir aukos pozicijos visi yra akli emociniame gyvenime. Jeigu netikite, kad esam šios srities neišmanėliai, atsakykite raštu man šiuos klausimus:

• Kas yra emocija?
• Kaip jos atsiranda ir išnyksta?
• Koks mūsų emocijų spektras?
• Kas yra emocijų šaknis ir kaip su ja susidoroti?
• Kaip jas pašalinti? Bent du būdus.
• Ką daryti žmogui, kurį užvaldęs liūdesys, pyktis ar pan.?

Na, tai ką mes žinome apie jas? Pasirodo nieko, o atsakymai visgi yra! Gyvenam su jomis nuo ryto iki vakaro.

Po visais tais įspūdžiais – emocijom – esam mes, arba, kitaip sakant, „tikrasis aš“. Jis yra aukštas, palaimingas, laisvas nuo visų minčių, instinktų. Mes apie jį svajojam nuo ryto iki vakaro ir galvojam, kad kažkaip jį atrasim per išorę, bet jis juk viduj!

Visa tai, ką čia rašau gali atrodyti netiesa ir Jūs galite būti teisus sau taip teigdamas, nes tam yra didžiulės priežastys:

• Dažnas iš mūsų gyvenime neturėjo jokių dvasinių potyrių, po kurių būtų užtikrintas, kad „yra dar kažkas“. Čia Jums reikia pačiam patikrinti. Kaip patikrinti? Praktika!
• Vakarų pasaulis šiuo metu yra tiesiog atmetęs į šoną visus dvasinius dalykus, vyrauja beprotiškas materializmas ir vartojimas, o toliau materijos, sėkmės ir laiko planavimo nieko nemato.

Todėl Jums yra būtina patirti vidinių praktikų palaimą, ir tam Jums pasitarnaus Joga, kvėpavimo, mantrų kartojimo praktikos ir panašūs dalykai. Girdit? Pradėkit ieškot! Jums labai nuskilo, jeigu jau praktikuojate, o jeigu ne – nuskilo, kad skaitote ir galbūt jau ieškote.

Noriu Jus užtikrinti, kad suploninus įspūdžių sluoksnį Jūs atrasite didžiulį vidinį džiaugsmą, kurio lyg akis išdegę ieškom išorėje. Viską, kas skatina žemąją prigimtį, reiktų suvaldyti ir išsiaiškinti, kaip pašalinti – ir mes ten. Todėl Jūsų klausiu:

• Kaip mes galime kišti save į pavojų, kuris nuolatos stimuliuoja žemąsias aistras ar emocijas?
• Apie kokius pasiekimus tada gali būti kalba? 
• Ar galima kalbėti apie pasitikėjimą savimi, jeigu mes nežinome, ar suvaldysime žemąsias aistras ar baimes situacijai priartėjus? 
• Jeigu nežinai kaip elgsis apetitas, kokio galo trokšti vienokios ar kitokios kūno formos?

Pradžiai reiktų išsiaiškinti, kas išsiūbuoja mūsų emocijas arba aistras, ir geriausia tai padaryti savęs klausiant ...

• Siaubo filmai išklibina blogąsias emocijas?
• Apkalbos. Kaip jos? Teigiamai veikia?
• Melas. Kaip jis? Kaip po jo jaučiuosi?
• Pornografija ar erotika išsiūbuoja aistras?
• Kaip Jus veikia televizija, laikraščiai? Juos paskaitę jaučiatės kitaip nei ramūs ar džiaugsmingi?

Pradėkite rytą nuo laikraščių antraščių, ypač tų su pusnuogėm mergaitėm, darbe nevenkite apkalbų ir skleiskite jas, meluokite, kada pasitaiko, laisvu laiku užmeskite akį „ant“ geros „parnūchos“, o dieną pabaikite siaubo filmu. Pabandykite taip gyvent savaitę kitą ir nesistebėkite, jeigu Jums bus tiesiog bloga nuo visko. Kaip Jums tokia dienotvarkė? Nereik net visos šios „programos, užtenka ir keletos punktelių..

Nors dažnai save laikom gyvuliais ir tapatinam su instinktyviais gyviais, bet, laimei, taip nėra. Mes esam daug, daug aukščiau, o mūsų prigimtis yra tiesiog pritrenkiančiai aukšta.

Vizija. Jeigu nebūtų visų tų įspūdžių ir emocijų, tada nebūtų ir pykčių, gobšumų, visos tos dirbtinos kultūros. Įsivaizduokite pasaulį, kuriame nereikia policijos ar apsauginių, kur visi gali palikti duris atrakintas, kur visi supratingi ir kantrūs, kur žmonės vakarais smagiai bendrauja, kur parduotuvėse kainos juokingos, kur populiacija dievina gamtą ir ją saugo, kur žmonės pažįsta tik gerumą, kur nėra alkoholio, cigarečių, naktinių klubų, kalėjimų, kur visi saugūs. Kur ligoninės tuščios ir jos tik kelios. Kur visi paprasti ir kuklūs. Tai būtų mūsų prigimties grynoji išraiška, jeigu mes išmanytumėme emocijas! Tik tiek tereikia.

Mūsų prigimtis nėra: „vok, žudyk, geisk, bijok ir t.t.“. Moraliniai įsakai, kaip „nevok“, „nežudyk“, ir t.t. turi neigiamą motyvaciją. Kokia ta neigiama motyvacija? „Jūs degsite pragare amžinai“, „Jus pasodins į kalėjimą“, „gausite baudą“ ir pan. Ta „motyvacija“ yra tik tam, kad žmogus rastų savo prigimtį, sąžinę. Sąžinė – savęs žinojimas. Pats žodis tai sako! Sąžinė yra radimas to, kas tau teikia laimę, – savęs radimas. (Sėkmės filosofijoje sako „atraskite save“, bet jie ten ne savęs ieško! Jie ieško sau tinkamos veiklos. Indai tam turi specialų žodį – dharma. Savęs radimas nėra veiklos radimas.)

Pasirodo, kad Dievo įsakymai yra žmogaus prigimtis; jeigu jis to nejaučia, vadinasi, šie įsakymai jam turi tapti idealais. Tie įsakymai yra ne tam, kad būtų galima pagąsdinti sudeginimu pragare, bet tam, kad galiausiai žmogus taptų laimingas; jie veikia mūsų pačių naudai. Manau, žmonės mato, jog amoralumas veda prie nelaimių viduje. Matot?

Kas būna kai nesilaikote savęs?

Kai idealai supliuška ir savanaudiškumas gundo gauti pinigų, pameluoti, apgauti ir „palengvinti“ sau kelią ar veda į paleistuvystę, mes būtent tuomet prarandame savigarbą, pasitikėjimą savimi, kitų žmonių pasitikėjimą, ramybę, o ką kalbėt apie palaimingus jausmus.

Kontroliuoti savo žemąją prigimtį ir gyventi aukščiausiu idealu yra daug lengviau nei nesilaikyti jų. Mes turime elgtis „aukštai“, nes mes esame tos aukštos būtybės.

Tad kam apsimetinėti blogais, jeigu natūraliai galime būti geri, nes tokie ir esame? Kada geriau jaučiatės: kai darote gerus ar blogus darbus? Šis atsakymas priartins prie natūralumo. Kai žmonės jaučiasi nuostabiai, jie kartais sako „jaučiuosi Dieviškai!“; jie nesako „aš kaltas“, kaip kad skatinama sakyti ... kai kur... Jauskitės Dieviškai!

O kaip tai padaryti?

Gyvenkite aukščiausiais idealais. Gyvenkite tiesoje. Gyvenkite drąsoje. Gyvenkite laikydamiesi savęs – būkite savimi. Būkite tarp aukštos moralės žmonių, o jeigu tokių nepažįstate – susiraskite. Praktikuokite vidines praktikas. Būkit jogas, būkit budistas, būkit krikščionis, būkit krišnas, būkit musulmonas, būkite, kas tik norit, bet ieškokite savo prigimties. Visi jie ieško to paties.

Būkite Dieviški!

Liudas