Harmonija ir pilnatvė V

Verta. Asmeninės laisvės kursai spalį Vilniuje ir Kaune. Vietų yra, mielai prašom. Čia.
Meditacijų sodyba. Dėl didelio poreikio, nutariau rengti antrąją grupę. Laukiu visų norinčių. Gausite daugiau, nei tikitės. Registracijos čia.

Harmonija ir gyvenimo pilnatvė V

Praeituose straipsniuose aptarėme harmonijos aspektą. Nors šiame ir ateinančiuose straipsniuose jo ir toliau neapleisime, bet vairą kreipsime link antrosios pavadinimo dalies – gyvenimo pilnatvės.

Šiuos straipsnius be galo įdomu rašyti, nes žinau tik keletą gijų apie kurias rašysiu, o visa kita ateis savaime. Dienų dienas vis labiau sąmoningai žiūriu į šiuos dėsnius ir sudėti juos į žodžius yra savaime įvykis man pačiam.

Pradėkime nuo paprastų dalykų. Pačių žodžių „gyvenimo pilnatvė“. Gyventi pilnai. Ar tai reiškia išbandyti viską absoliučiai? Pasiekti visišką viršūnę ir tuo pačiu kristi į patį žemiausią dugną? Ne. Patirti tai, ką šiuo metu gyvendamas patiri, pilnai. Nėra būtinybės jokiai įvairovei ar kraštutinumams. Patirti nebūtinai tai, ką nori ir ne taip, kaip nori, o taip, kaip yra. Patirti tai pilnai, totaliai. Įžengti, įsilieti į kiekvieną patyrimą pilnai. Valgai bulves¬ - tai ir valgyk jas pilnai, su priekaištais ar be, bet pilnai, įskaitant priekaištus. Jokio pasipriešinimo patyrimams, net ir pačiam pasipriešinimui.

Kiekvienas žmogus, gyvendamas bet kokį gyvenimą, kad ir visų smerkiamą „egzistavimą“, gali patirti absoliučią pilnatvę jame, nes pilnatvė nepriklauso nuo kiekių, kaitos, pažinčių ir pan. Pilnatvės vienintelis rodiklis yra kiek tu sutinki patirti gyvenimą. Kiek kiekvienam patyrimui sakai pilną „pirmyn“ ir išbaigtą „taip“, tiek yra tavo pilnatvė.

Niekam ne paslaptis, kad turtuoliai irgi verkia ir labai retas jų turi gyvenimo pilnatvę. Atrodytų, kad turėtų ją patirti, nes taip daug ir gausiai bando užpildyti savo gyvenimą sočiais patyrimais, bet nepatiria. Kodėl? Mes, visi žmonės, bandome pasisotinti viena gyvenimo puse – saldžiąja, gerąja, maloniąja, o nemalonų kartėlį atstumiam. Čia mes ir parklumpame, nes būtent čia, kartėlyje, yra „gintaro kambarys“. Jeigu sutiktumėme jį patirti – jis išnyktų ir atsivertų palaima.

Kai priimi malonumą – jauti paprastą jausmą. Sutikus patirti skausmą, užsipildai džiaugsmu ir palaima, nes tam, kad jį priimti, reikia atsirišimo bei išminties. Tuo tarpu priimti malonumą yra kone impulsas.

Skamba kaip absurdas, bet mes dažnai darome visiškas nesąmones pilnai ir iš skausmo pasigaminame vidinį malonumą. Alkoholis. Išskyrus vieną kitą išvedžiojimą apie alkoholį, visi žmonės žino, ką galų gale jis atneša. Kūnas visu potyriu sako: „man labai negerai“, bet protas yra nukreiptas į pilną to patyrimą ir sutikimą tai patirti ir todėl yra patiriamas malonumas, nors ir trumpas.

Grįžtame prie to, kad noras visada pagamina lazdą, kuri yra su dviem galais – maloniu ir skaudžiu. Noras pildosi – malonu (gerai), noras nesipildo – nemalonu (blogai). Pvz. paauglys jaunystėje nori užtraukti dūmą ir jam tai yra „gerai“, o jo mamai – „negerai“. Vėliau jis suauga ir dūmo užtraukti nebenori ir dūmas tampa „blogai“, o mamai, jei per tą laiką ji nepersigalvoja (juokiuos), tai tampa „gerai“. Tas pats žmogus, bet „gerai“ ir „blogai“ sampratos keičiasi priklausomai nuo noro. Ten, kur yra norai – ten yra „gerai“ ir „blogai“, ir nėra priėmimo, o tuo labiau pilnatvės.

Bet mes siekiame laisvės! Siekiame, kad būtų pilnatvė ir pilnatvėje negali būti tik vienas arba kitas lazdos galas – jie abu turi tapti vienodi. Tam noras turi pasišalinti. Nenorėjimas nepadės. Padės pasidavimas ir sutikimas patirti viską taip, kaip yra, o ne taip, kaip norisi. Sutikai patirti malonumą, sutik patirti ir skausmą, nes būtent tokia yra malonumų kaina – skausmas. Tiesiog sutik – tai tikrai yra labai paprasta. Sutik patirti patyrimą, juk ir taip patiri, tad patirk pilnai. Viso labo tiek.

Pilnas patyrimas, pilnatvė arba totalumas išlaisvina, nes jis atriša nuo priešpriešos, o tada ten randi tiek daug ir taip pilnai, kad vapsi ir šnopuoji iš pasitenkinimo. Tiksliau ten priešpriešos net nėra, nes tai visiškas persisvėrimas per patyrimo saugojimosi turėklą. Jeigu renkiesi patirti kažką absoliučiai, turi išnykti bet koks savanaudiškumas, kuris yra prisirišimas, kuris yra noras, troškimas – kankintojas.

Liudas Vasiliauskas
www.laimingi.lt – paieškų pabaiga