Laimingi.lt

Harmonija ir pilnatvė II

Žinoti verta. Jau turime naujai besiformuojančią grupę į asmeninės laisvės kursus rugpjūčio gale. Prisijunkite ir Jūs, pradėkite rudenį „ant turbo“! Po straipsniu rasite vieną iš daugelio padėkos laiškų po praėjusių asmeninės laisvės kursų, nuo žmogaus, kuris yra toks kaip ir Jūs!
Meditacijų sodyba lapkritį. Jau turime apie šeštadalį vietų užimtų ir visą būrį labai patenkintų po praeitosios.

Harmonija ir gyvenimo pilnatvė II

Praėjusiame straipsnyje aptarėme, jog mūsų vidus ir išorė yra įsprausti į dėsnius, kurie reguliuoja „gyvenimo patyrimo eismą“. Priėjome loginės išvados, jog dėsniai turi būti kažkur „laikomi“, o tą vietą, kur jie (dėsniai) „laikomi“ mes pavadinome harmonija. Taip pat parašiau sakinį, jog ji yra už visko, bet nėra niekas iš viso, bet nepaminėjau, jog ją galime apčiuopti savo vidumi gilioje koncentracijoje. Ten ji yra tokia tikra, kad kiečiausi deimantai palyginus su ja yra minkšti, kaip aliejus.

Vieną dieną aš labai džiaugiausi, kad gyvenime yra skausmas ir visi kiti blogi dalykėliai. Nes pagalvokite, kas būtų, jeigu jų nebūtų! Tada būtų absoliutus chaosas, kvailai pasielgę negautumėme atlygio ir negalėtumėme iš to pasimokyti – mes būtumėme be dėsnių. Tai būtų tikras košmaras. Dabar suklydę (nusižengę dėsniui) gauname skausmo porciją, nusižengiam dar – gaunam dar. Pasitaisom – patiriam džiaugsmą, nesitaisom – gyvenam nuolatos skausme.

Jeigu šoksime pro langą – skaudės. Gravitacijos dėsnis padarys savo. Jis čia nešališkas. Jis naudingas ir tiems, kurie naudoja svarstykles ir baisiausias priešas tų, kurie paslysta žiemą eidami ledu (ledų) (Susirimavo. Juokiuosi.). Jeigu nekenčiame kitų – skaudės, nes tai ką grojame savo viduje, to turime klausytis ir patys. Tie, kurie savo vidumi tikrai žino, jog ką duoda – tą ir gauna, visada linki tik gero, nes to patys siekia. Jiems nereikia, nei pykti, nei keršyti, nes žino, jog piktas žmogus pats sau atsikeršija, dar net nepradėjęs blogybės. Kiekvienas atsikeršija ir susitaiko pats – įsikišimas nebūtinas, pamokslai irgi. Vidiniai dėsniai veikia nuostabiai puikiai, šveicariški laikrodžiai jų net dulkių neužuodžia.

Dėsniai yra tarytum vamzdžiai per kuriuos teka gyvenimo vanduo. Jeigu sugalvojame kažką pilstyti gyvenime, privalėsime tekėti per juos – dėsnius. Jeigu neišmanome dėsnių ir nežinodami jų kovojame ar priešinamės jiems – esame neišmanėliai ir kenčiame gyvenimo „neteisingumą“ ir naštas. Jeigu juos išmanome ir sutinkame su dėsniais – einame harmoningai, be pastangų, spontaniškai, džiaugsme ir dėkingume.

Kuo gyvenime labiau skauda, tuo dėsniai aiškiau bando pateikti pamoką, kurią privalome išmokti, nes antraip ją tiesiog kartosime nuolatos. Pastebėkime, jog visi nemalonus jausmai, kuriuos tenka išgyventi, yra tiesiog pasikartojimai, o kai tai pamatysime ir pamatę (ką reikia išmokti) pripažinsime – pamoka ims spręstis. (Kai kurie žmonės tiek daug kartų kartoja tas pačias pamokas, pvz. pyksta, jog ima save laikyti tais jausmais ir tada sako „aš esu piktas žmogus“. Tai netiesa, nes žmogus nėra jausmas, nes jeigu jis būtų jausmas, tai privalėtų tą jausmą jausti nuolatos.)

Kuo didesnis skausmas ar intensyvesnis jausmas, tuo labiau nebegalime matyti aplinkos ir koncentruojamės į blogybę. Gyvenimas tada tarytum susitraukia. Kuo labiau į ją koncentruojamės, tuo aiškiau ją matome. Kuo aiškiau ją matome ir nuo jos bandome pabėgti tuo labiau kenčiame. Kol galiausiai esame priversti pripažinti ir susitaikyti, pasiduoti. Tada skausmas dingsta ir gyvenimas „išsiplečia“. Tuomet atrodo, kad net akyse šviesu pasidaro ir matai daugiau, esi daugiau, apčiuopi plačiau. Laisvė.

Taigi gyvenime matome visokiausius dalykus ir dažnai neigiamus. Ką tai reiškia? Tai reiškia, jog visa tai yra reikalinga harmonijai palaikyti. Viskas tiesiog sklandžiai teka dėsniais. Jeigu kažkas pargriuvo – jam taip reikia, nes gal piktas mintis nešioja, o gal reikia kelioms sekundėms stabtelti, nes kitaip mašina partrenktų, o dabar atsipirks tik keliais įbrėžimais. Viskas įsprausta į dėsnius ir palaikoma harmonijos. Kiekviena molekulė atsimuša į kitą ir skrieja toliau pagal visus dėsnius, į visas kitas puses. Kiekvienas žmogus, pildo savo pačio valia galvotas mintis, geros jos ar blogos, įdomios jam ar ne. Harmonija dėl to nėra atsakinga, ji tiesiog prižiūri bendrą tvarką.

Todėl reikia gyvenimą statyti taip, kad išmanytum dėsnius ir galėtum eiti išvien su jais, o ne prieš juos. Mes dažnai sau sakom: “Domiuosi visokiais tobulėjimo dalykais, bet jie man reikalingi tam, kad gyvenime būtų šiek tiek geriau. (Tai pašalinis užsiėmimas.)”, o galėtų būti šiek tiek praktiškiau – “Aš gyvenu tobulėjimo dalykais, todėl gyvenu tobulai, harmonijoje, įskaitant šeimą, darbą ir kitas sritis.”. Kodėl ne? Kitas prioritetas ir gyvenimas kitas.

Neprižiūrimas daiktas greitai užsiteršia. Neprižiūrimas protas pilnas visiškai nereikalingų minčių ir jausmų, kurie duoda naštos ir kančios pojūtį. Toks protas vos ne vos sugeba užčiuopti išminties gelmes, o šios labai jautrios taršai. Dėsniai lengvai užsimiršta. Jie pasislepia po mintimis. Pamenate savo gyvenimo momentus, kai tiesiog kažką suvokėte ir tiesiog viskas prašviesėjo? Kokia lengva ir graži proto būsena! Neprižiūrima ji, kaip koks nevalomas šaligatvis, senais lapais ir purvu apsitraukia.

Nepraktiška yra gyventi taršoje, nes tada turi klaidžioti tamsiame proto kambaryje ir it rėkiantis beprotis lipti sienomis neturėdamas išeities. Tamsoje vamzdžių nesimato, kliūni už jų, o tada klykia nepasitenkinimas, priešinasi ir stengiasi. Tad reikia apsivalyti ir gyvenime į pirmą vietą statyti proto priežiūrą, nes iš jo sprendimų išnyra viskas, kas ateina į mūsų gyvenimą.

Praktiška (praktiškumas – gavimas to, ko sieki) yra gyventi prižiūrint protą, švaroje, nes tada yra gera, daugiau ar mažiau, nuolatos. Sekasi darbuose ir namuose, ir tėvus myli ir draugus, o apie vidaus gelmes apibūdinantis žodis „palaima“ pradeda blukti, nes žodžių tam nebeturi.

Liudas Vasiliauskas
www.laimingi.lt – paieškų pabaiga

Asmeninės laisvės kursų dalyvio padėkos laiškas

"Labas Liudai,

cia Dainora is pavasariniu kursu. Is paskutinio susitikimo isejau jausdamasi labai skolinga. Sitiek daug mums davei, kad net visko suvirskint iskarto neimanoma. Dabar uzrasus vartydama vis naujo atrandu, ko tada atrodo nesuvokiau. O mes "sudie, iki". Bet juk tuomet nieko ir neturejom, kas bent truputi prilygtu tavo gerumui, kad musu padeka neatrodytu juokinga.

Man rodos siandien jau turiu kai ka :) esu tikrai isitikinus, kad tik tavo kursu ir apskritai tavo deka mano gyvenimas stipriai pasikeite i gera, as pati pasikeiciau, gavau tai, ko net nezinojau kad man reikia. Dabar turiu atsakyma i visus klausimus, kurie seniau blaske po pasauli. Dabar turiu aiskia krypti. Galimybes atsiranda tarsi is niekur. Baimes dingsta. Saves apgaudinejimas dabar atrodo toks beprasmis, kur as ziurejau anksciau? Gyvenimas pilnas galimybiu, grazus, spalvingas, gyventi gera.. Liudai tavo deka siame pasauly meiles daug daugiau, nes ir as prisidedu ja siusdama visiem ir visur ir beveik visada :)"